apšutinti

apšùtinti Rtr 1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau burokus – apšùtins paršeliam Pb. Mergos apšutino žirnių rš. | prk.: Apšùtino (šiek tiek pamokė, pralavino), o ne išmokė Vn. | refl. tr. Klt: Mes bulbes apsišùtinam ir silkes valgom Erž. 2. tr. užpilti verdančiu vandeniu (skalbinius, balinamą audeklą, siūlus): Apšùtink drabužius žlugte, o pasku skalbk J. Iš rozo merki audeklą ceberan, vandeniu karštu apšùtini, tai greičiau bąla Eiš. Audeklą apšùtinai [v]andeniu karštu, [jis] pamirko, tada kloji an žolės Trgn. | refl. tr.: Apsišùtinau gijas pelenūse (sukišau į pelenus ir apipyliau karštu vandeniu) Šts. 3. tr. SD¹14, K, KŽ, LKT385(Drsk), Mrc, Ml, Lnt, Aps, Kvr karštu vandeniu apiplikinti, nutvilkyti, apmukinti: Ben kiek apšùtinu duoną, tai negreit sudžiūsta Dkk. Greit peli duona, gal kad apšùtinta Sdk. Šmarškus (bobausius) karštu vandeniu apišùtina Dgp. Gal žemiauoges reikia verdančiu [v]andeniu apšùtint, o tai karsteria Slk. Avižas apšùtina karštu vandeniu ir tada išdžiovina, sumala, ir vadinas šustamilčiais Dg. Anys gi apšùtinta, tiej miltai Btrm. Sausų miltų neryja [karvė], apšùtinu Klt. Tai sėmenų apšutins kojoms pašildyti J.Balt. Aš vilką prišauksiu, tai vilką apšutinsim ir turėsim vilnos LTR(Rod). | refl.: Miltai [kiaulėms] teip gražiai apsišùtino, nors imk ir valgyk Žl. 4. tr. N, Š, Kt, Lš, Lb, Ds karštais garais, karštu vandeniu apdeginti, apiplikyti, pažeisti: Kai davė butelys, sprogo, apšùtino ir burną, ir rankas Antr. Garas apšùtino jam rankas Plv. ^ Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos V.Krėv. Mano draugas tartum apšutintas kad šoks tolyn!.. T.Ivan. | refl. intr., tr. Kpč, Sn: Vaikas apsišùtinę LKKIII193(Lz). Apsišùtinau, tuoj pūtim visą iškėlė Ob. Neversk tep [puodo], da apsišùtysi Gs. Verdančiu vandeniu ranką apsišùtinau Ėr. 5. tr. nublukinti (spalvą), nudeginti: Saulė apšùtino man kaklaryšį Db. 6. tr. Skr, Tl šnek. kiek apmušti, apkulti, apdaužyti: Apšùtino [vaiką] su diržu – pagerėjo Krš. Apšùtinau iš pagalio, gal būs lipšnesnė Krš. Atėjo marti, apšùtino ir uošvį, ir uošvienę Všk. ║ mušant priveikti: Ė! delto tave apšùtino! Kam pasidavei? Slk. 7. tr. šnek. apgauti: Ot, mama, matai, apšùtinau poną (ps.) Šln. | refl. Al: Gana rozą mes apsišùtinom su tais vaistais senais! Krok.

◊ nagùs (pirštùs) apsišùtinti

1. įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas KrvP(Mrj).

2. apsigauti: Tai merga apsišùtino pirštùs tę eidama! Sn.

\ šutinti; apšutinti; atšutinti; dašutinti; įšutinti; iššutinti; nušutinti; pašutinti; paršutinti; peršutinti; prašutinti; prišutinti; sušutinti; užšutinti